Šiandiena Linux operacinėse sistemose naujas programas galima įdiegti labai greitai vos kelių mygtukų paspaudimu. Šiam tikslui yra skirti milžiniški programų archyvai. Nors juose programos yra pasiekiamos lengvai ir greitai, dažnai jos būna senesnės versijos, nei kūrėjų svetainėse. Dažniausiai vartotojui tai nėra aktualu, tačiau Boinc programos atveju reiktų padaryti išimtį, nes tik taip galėsite garantuoti didžiausią suderinamumą su mokslinių projektų skaičiavimo programomis. Kadangi dažnam naujokui, dėl elementarių žinių stokos, toks programos diegimas yra sudėtingas, pagalvojau parašyti nedidelę instrukciją. Nors pateiktame pavyzdyje Boinc programa įrašoma Mandriva operacinėje sistemoje su Gnome aplinka, ši instrukcija tiks bet kokiai Linux distribucijai, nes daugeliu atveju viskas vyks analogiškai.  

Read the rest of this post »

Europos organizacija branduoliniams tyrimams (European Organization for Nuclear Research) yra geriau žinoma CERN vardu. Organizacija buvo įkurta 1954 metais ir nuo to laiko vykdo fizikinius tyrimus aukštos energijos srityje. CERN kuria ne tik dalelių greitintuvus, bet ir visą reikalinga infrastruktūrą.

Šiandiena didžiausi organizacijos ištekliai yra skiriami naujo dalelių greitintuvo Large Hadron Collider (LHC) kūrimui. LHC yra milžiniškas projektas, apjungiantis visas CERN organizacijos narias valstybes, kurių yra dvidešimt. Tai daugiau nei 2600 nuolatinių darbuotojų, apie 8000 mokslininkų ir inžinierių, kurie atstovauja 500 universitetų iš viso pasaulio. Vien šiems metams buvo surinktas didesnis nei 2 milijardų litų biudžetas.

Read the rest of this post »

Jau senokai norėjau rašyti apie mokslo populiarinimo leidinius. Mat Lietuvoje tokiai spaudai yra skiriamas labai menkas dėmesys. Tuo labiau, kad tokios kaip ir "nėra". Šiandiena spaudos kioskai mirga nuo žurnalų įvairovės, tačiau dauguma jų yra nieko verti. Tai paprasčiausi skaitalai, o tos nesąmonės ir taip pilna tiek televizijoje, tiek internete. Tačiau šiandien yra kitokia diena, tad ir man pavyko įgyvendinti jau minėtus planus.

Iki šiandienos turėjome tik du mokslo populiarinimo žurnalus "Mokslas ir technika" bei "Mokslas ir gyvenimas". Pastarieji žurnalai nėra skirti plačiam skaitytojų ratui. Dėl nemokėjimo savęs pristatyti, o galiausiai dėl finansų, žurnalai didelio populiarumo nesusilaukė. Nupirkdamas tokį žurnalą paremi geras idėjas, iniciatyvą tačiau apmaudu kai leidinys tik su keliomis perskaitytomis temomis guli stalčiuje.

Gal prieš kokius metus pradėjau ieškoti spaudos mane dominančiomis temomis. Viena iš tokių yra mokslo populiarinimo žurnalai. Man pavyzdžiui įdomu daugiau sužinoti apie mus supantį pasaulį, žmogų, atradimus dėl kurių rytoj gyventume kitaip. Tokia informacija yra naudinga ypač jei dirbi aprašomoje srityje, mat sužinai naujoves, tendencijas. Tokie žurnalai tau gali pagelbėti daugelyje situacijų. Perskaitęs tokį žurnalą, pamatai ne tik dabartinį pasaulį, bet koks jis buvo ar galbūt bus ateityje.

Read the rest of this post »

Jei sekmadieniais žiūrite Formulės 1 lenktynes, turbūt ne vieną kartą girdėjote apie vakuuminį maišą. Nežinau ar tai tinkamas pavadinimas, tačiau paaiškinsiu ką mes vadiname tuo maišu. Priekyje dideliu greičiu važiuojantis automobilis skrosdamas orą jį išsklaido, tad už jo esančiam automobiliui tenka mažesnis oro pasipriešinimas. To dėka antrasis automobilis gali išvystyti didesnį greitį ir lengviau pralenkti priekyje važiuojantį automobilį.

Pasirodo nėra jokių sudėtingų daviklių, jokios brangios aparatūros. Tiesiog yra naudojamas kompiuteris ir jo skaičiavimo galia. Visi atsakymai slypi lygtyse, kurios aprašo skysčių judėjimą. Pačios lygtys nėra naujiena. Jų teikiamais privalumais naudojasi visi kam to reikia. Tačiau iki šiol norint įgyvendinti sudėtingas sistemas reikia nemažai laiko praleisti laukiant kol kompiuteris padarys savo darbą. Naujoje Draft Track sistemoje lygtys yra sprendžiamos naudojant naują algoritmą, kurs leidžia skaičiavimus atlikti realiu laiku. T.y. turime galimybę oro srautus matyti ne rungtynių apžvalgoje, bet per tiesioginę jų transliaciją.

Read the rest of this post »

Šiandien šiek tiek dėmesio skirsime vienam iš Boinc projektų - Rosetta@Home.

Labai svarbi žmogaus organizmo dalis yra baltymai. Jie yra atsakingi už daugelį gyvybiškai svarbių funkcijų. Tai genomo (DNR) reprodukcija bei palaikymas. Jų dėka ląstelės auga, dalijasi, bendrauja tarpusavyje. Tuo tarpu pažeisti baltymai mutuoja. Juose atsiradę pakitimai sukelia vėžį ar Alzheimer‘io ligą.

Baltymų veikla priklauso ne nuo jų sudėties, bet nuo jų formos. T.y. kiekvienas baltymas tai trimatė struktūra sudaryta iš amino rūgščių. Priklausomai kaip šios rūgštys yra susipynusios, susiformuoja ir proteino funkcija. Tarkim, kad mes pasisavintume energiją iš cukraus, gliukozę skaidančio baltymo forma turi būti tokia, kad jis atpažintų gliukozę ir prie jos prisikabintų. Patį skaidymo procesą, kurio metu išsiskirs energija, atliks amino rūgštys.

Read the rest of this post »